Supratimas apie progresavimą nuo ikivėžinių pažeidimų iki vėžio

Vėžys neišsivysto per naktį;greičiau jo pradžia yra laipsniškas procesas, paprastai apimantis tris etapus: ikivėžinius pažeidimus, karcinomą in situ (ankstyvieji navikai) ir invazinį vėžį.

Ikivėžiniai pažeidimai yra paskutinis organizmo įspėjimas prieš visiškai pasireiškiant vėžiui, o tai yra kontroliuojama ir grįžtama būsena.Tačiau ar ši progresija pasisuks, ar pablogės, priklauso nuo žmogaus veiksmų.

Kas yra ikivėžiniai pažeidimai?

Pirma, labai svarbu pažymėti, kad ikivėžiniai pažeidimai nėra vėžys;juose nėra vėžio ląstelių.Jie gali būti laikomi artimais vėžio giminaičiais, galintys išsivystyti į vėžį ilgai veikiami kancerogenų.Todėl jie nėra lygiaverčiai vėžiui ir neturėtų būti painiojami.

Evoliucija nuo ikivėžinių pakitimų iki vėžio yra laipsniškas procesas, paprastai trunkantis kelerius metus ar net dešimtmečius.Šis laikotarpis suteikia asmenims daug galimybių įsikišti.Ikivėžiniai pažeidimai atsiranda dėl įvairių veiksnių, įskaitant infekcijas ar lėtinius uždegimus, nesveiką gyvenimo būdą ir genetinį polinkį.Ikivėžinių pakitimų nustatymas nėra neigiamas rezultatas;tai galimybė laiku įsikišti, perimti piktybinius navikus ir galimą atstatymą.Tokios priemonės kaip chirurginis pašalinimas, uždegimo likvidavimas ir stimuliuojančių veiksnių blokavimas gali atkurti ikivėžinius pažeidimus į normalią būseną.

Ne visi navikai turi tipiškų, lengvai aptinkamų ikivėžinių pakitimų.Įprasti ikivėžiniai pažeidimai, su kuriais susiduriama kliniškai, yra šie:

• Skrandžio vėžio prevencija: saugokitės lėtinio atrofinio gastrito

• Vystymosi stadijos: normali skrandžio gleivinė → lėtinis paviršinis gastritas → lėtinis atrofinis gastritas

• Histologiniai pakitimai: žarnyno metaplazija, displazija

• Galutinis rezultatas: skrandžio vėžys

Nors lėtinis atrofinis gastritas neišvengiamai neprogresuoja į skrandžio vėžį, negydytos ligos ar pasikartojantis stimuliavimas (pvz., gausus alkoholio vartojimas, tulžies refliuksas, Helicobacter pylori infekcija ar ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas) gali padidinti vėžio riziką.

Klinikinės apraiškos apima:

• Pykinimas ir vėmimas

• Pilvo pūtimas ir skausmas

• Apetito praradimas

• Raugėjimas

• Kolorektalinio vėžio prevencija: nenuvertinkite adenomatinių kolorektalinių polipų

• Ligos progresavimo stadijos: storosios žarnos adenomatozinis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys → žarnyno uždegimas → storosios žarnos polipai → polipoidinis storosios žarnos navikas

• Transformacijos laikas: gerybiniai polipai į vėžį paprastai užtrunka 5–15 metų.

Adenomatinių kolorektalinių polipų simptomai:

• Padidėjęs žarnyno judėjimas

• Pilvo skausmas

• Vidurių užkietėjimas

• Kruvinos išmatos

Kepenų vėžio prevencija: atidžiai stebėkite kepenų cirozę

Progresavimo stadijos: Hepatitas → Kepenų cirozė → Kepenų vėžys

Rizikos veiksniai: Asmenims, kuriems yra buvęs hepatitas B ir kartu su kepenų ciroze, yra didelė kepenų vėžio rizika.

Intervencijos metodai:

• Reguliarūs tyrimai: pacientams, sergantiems su hepatitu B susijusia ciroze, kas 3–6 mėnesius atliekami kepenų ultragarsiniai tyrimai ir alfa-fetoproteino kiekio tyrimas.

• Aktyvus hepatito B viruso replikacijos stebėjimas ir standartizuotas antivirusinis gydymas hepatitu B sergantiems pacientams.

• Kitos prevencinės priemonės: mesti rūkyti ir mesti alkoholį bei vengti pervargimo.

• Krūties vėžio prevencija: būkite atsargūs dėl netipinės krūties hiperplazijos

Bendras procesas: normali krūties → netipinė hiperplazija → karcinoma in situ → krūties hiperplazija → hiperplazija → krūties vėžys